Lėkštė, bet ne sriubai

Ko gero jau ne viena dešimtis spalvotų butelių supjaustyta, susmulkinta, paruošta naujam gyvenimui. Daugybė sugrūsto stiklo, nuo dulkių iki stambių gabaliukų vilioja spalvomis, kviečia maišyti, pilstyti, išbandyti. Briaunos aštrios, nemalonios, žarstau su šaukštu.

Šiandien apvalios lėkštės. Ant stiklą atstumiančios lentynėlės beriu stambų fritą, toliau į šonus — smulkesnį, baigdama formuoti apskritimą, jo kraštuose pažeriu patį smulkiausią. Jei visų naudojamų stiklų COE (Coefficient of Expansion (angl.) — plėtimosi koeficientas) vienodas, viename darbe galima naudoti kelias spalvas, jas maišyti, kurti perėjimus. Su teptuku nuo lentynėlės nušluoju ne vietoje pažirusius stikliukus. Pirmas degimas skirtas frito sulydymui. Pagal poreikį ir užmanymą temperatūra svyruoja nuo 720 iki 800°C, išlaikymas 10-20 minučių. Antro degimo metu skrituliui suteikiama lėkštės forma. Stiklo lenkimui (angl. — slumping) formoje pakanka žemesnės temperatūros. Lėkštės storos ir sunkios, todėl pasirenku 720°C temperatūrą. Forma taip pat turi būti padengta stiklą atsumiančia medžiaga.
Krosniai atvėsus iki kambario temperatūros, lėkštės atsargiai išverčiamos iš formos, nuplaunamos, pašalinami nelygumai.